kaukti

kaukti
kaũkti, -ia, -ė 1. intr. R, MŽ269, N, K, M, Š, Slnt, Ms, Krtv rėkti klaikiu balsu, staugti: Laukinis (vilkas), šuva, pilvas kaũkia J. O visokios šmėklos kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis J.Bil. Pradėjo visos sodos šunes kaukdami loti Žem. Staugiu, kaukiu SD412. Sninga, drimba tamsi naktis, praded vilkai kaukti JD249. Šuva ... pradėjo baisiai kaũkt BM184. Paukščiai kaukdami nulėkė, iš kur buvo atlėkę BsPIII52. Šuva lodams kaukia, staugia Šd. Nebeduok man alaus, jau aš kauksiu Rd. Štilk, tai į ausis kaukì (spiegi)! Skr. ^ Pijokas negėręs, šuo nekaũkęs negalia būti Krš. Kaukì kaip vilks avėtyne Krž. Kaukia it šuo mėnesienoje Sr. Kauka kaip šuo, į mėnulį žiūrėdamas Krp. Kol iš tavęs gavau, lapele lojau, kol iš manęs gausi, vilku kauksi Žg. Kaukia kai vilkas, uodegą įšalęs Vdk. Kauksi kai šuo, dantis geliamas Vdk. Neiškenta kaip šuo nekaũkęs Užv. Miške gimęs, miške augęs, parejo numo kaukti (smuikas) Akm.
kauktinaĩ adv.: Šuniui kauktinai lojant, netinka sundyt, bet juo apdraust BsV71. Atejo ir kad rėka visu balsu, jau kauktinaĩ KlvrŽ.
2. tr. kaukimu šaukti, vilioti: Vilkus kaukti I. Atsisėdo ir kaũkė – sukaukė visus vilkus Vž. 3. intr. prk. verkti, raudoti: Toki bjauruma vaiko: lygu biesas kaukančiasis kauka ir kauka visas dienas Šts. Jis verk ir kaukia srš. Jūs iš širdies skaudėjimo rėksit ir dejuodami kauksit MšK. 4. intr. CII755, BŽ107 prk. duoti kaukiamą garsą, ūžti, trinksėti...: Muzikantų pirštai jau be nagų, ir pilvai tušti sykiu su muzikoms kaukia Žem. Kaukdamos lekia oru skeveldros, nuolaužos, plieskiančios žiežirbos J.Balt. Troboj įkaitusios dinamos kaukė T.Tilv. Ten sniego pūgos kaukia S.Nėr. Skrisk, sakale, per kaukiančią bedugnę! S.Nėr. Kaukdavo, švilpdavo aplinkui šalti žiemos vėjai A.Vien. Spygliuotos pertvaros, nei sprogstančios granatos, nei kaukianti mirtis – nieks jos nesuturės S.Nėr. Ir smiltys pakilo, ir jūrė jau kaukia (ūžia) rš. Kulnimis taip trankėsi, kad net sijos kaukė (labai trinksėjo, skambėjo) rš. Girdžiu girdžiu, jau ateina mašina kaukdamà Pmp. Ratai netepti kauka (baisiai girgžda) Šts. Leida, kad tekiniai kauka (greitai važiuoja) Šts. 5. refl. rinktis, spiestis: Kaip pradeda žvirbliai kauktis busilo lizdan, tai ir galo nėr Vlk. 6. refl.: Kaũkties yra prašyties J. \ kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; prikaukti; sukaukti; užkaukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • kaukti — kaũkti vksm. Naktimi̇̀s miškè vilkai̇̃ kaũkė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atkaukti — atkaũkti, ia, àtkaukė 1. intr. kaukiant ateiti: Gi žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaũkia! ps. 2. intr. kaukimu atsakyti, atsiliepti: Turėję atkaukti, arba atloti, tais žodžiais S.Dauk. | refl.: Vilkas staugė, tarsi jame šimtas kitų vilkų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškaukti — iškaũkti, ia, ìškaukė 1. intr. įstengti kaukti: Šuva užkimęs, neiškaũkia Ėr. 2. intr. išeiti, išbėgti kaukiant: Iškaũkia, išlekia šunys Pc. 3. tr. kaukimu išpranašauti nelaimę (ppr. mirtį): Jei šuo kaukia, tai ką nors iškauks: ar vestuves, ar …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukaukti — nukaũkti, ia, nùkaukė 1. intr. kaukiant smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Nùkaukė nùkaukė [šuva] gilyn krūmuos ir nebemačiau, kur jis prapuolo Kp. Ar tu žinai, kas buvo tas vyras, kuris nùkaukė čia keliu? Gž. | Kažin kur kaukas nùkaukė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • staugti — staugti, ia, ė intr. Š, DŽ, NdŽ, Nm, Ds, Lkm, staũgti KI636, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr; L, Ser 1. SE172, R, N, Sut, K, M, Š, Vl, Kp, Pb, Švnč, Imb išduoti pratisą gūdų garsą, kaukti (ppr. apie vilkus, šunis): Staugia šuva, kad prijaučia ką, o kaukia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkaukti — užkaũkti, ia, ùžkaukė 1. intr. pradėti kaukti, staugti: Prie varčios atsitūpęs užùkaukė šuva Slm. Užustaugė, užukaukė vėtra rš. Tarp marių plačių, kad užkaukia vilnis, plačiau man siūbuoja krūtinė Mair. | refl.: Susyk kuliamoji dar didžiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įkaukti — įkaũkti, ia, į̃kaukė intr. smarkiai kaukti: Ir įkaũkia gi mūsų girioje rudenį vilkai! Š. | refl.: Naktį kad įsikaukia girioj vilkai – net klaiku! rš. kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; prikaukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • κωκύω — (Α) (κυρίως για γυναίκες) 1. κλαίω δυνατά, θρηνώ («ἀμφ αύτῷ χυμένη λίγ ἐκώκυε», Ομ. Ιλ.) 2. μοιρολογώ νεκρό με δυνατές φωνές («ἀλλ εἶμι κἀν θανοῡσι κωκύσουσ ἐμὴν Ἀγαμέμνονός τε μοῑραν», Αισχύλ.). [ΕΤΥΜΟΛ. < *κυ κύ ω, με ανομοίωση το ρ.… …   Dictionary of Greek

  • aiksėti — aiksėti, i, ėjo intr., aiksėti, aĩksi, ėjo Ds 1. aičioti, dejuoti, verkti: Ko tu čia aiksi kap parsirėkęs vaikas? Mrj. Ana ir nekliudyta aiksi Ds. Neaiksėk, bet dirbk! Skp. Kad tu aiksėtum po ledu kojas pakišęs! Rmš. 2. loti, kaukti: Kai tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkaukti — apkaũkti, ia, àpkaukė 1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk. 2. intr. apželti: Apìkaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”